stačias


stačias
stãčias, -ià adj. (4) K, Rtr, NdŽ, , ; KlG40, R, , Sut, N, M, L, LL144 1. stovintis ant kojų: Pastatytas, stačias SD170. Stãčias stovi OG50. Kūdikis eit stãčias KI113. Ana stačià darbavos J. Stačiám lengviau krutėt nei prislenkus Dglš. Stačias stojęs[is] tėvalis liuob duoną raikys, ne sėdęs[is] – duona šventa Šts. Pastatėm stãčią, tada išsibudino Dkš. Nieko gera iš manę nėra, ar aš stačià, ar gulsčia Jrb. Sėsk! – Ka i stačià mažiukė Plv. Ar visus stačius numie palikai, ka nesėdys? LTR(Brs). Juliuk, kai tu stãčias, paduok man žirklutes iš po balkio Skr. Pilna pirkia stačių̃ (daug svečių) Dv. Salė pilna, sėst nebuvo kur, tai statì žmonys buvo KzR. Aš nespėjau nė akių sumerkt, žiūriu – jau jis stãčias (išsimiegojęs, atsikėlęs) Brž. Stačiám nemantu ravėt Dglš. Bijov beiti stãčios, visą kelį parejov ropu Plt. Numirėlis, rodos, stačias buvęs palaidotas LTI188. Gaidys stačias atsistojęs gieda – nebūs lytaus Šts. Ne vis suole sėdėki – ir stãčias pastovėki JV571. Naktį jau stačią pinigais apipilk, ir tai vienas niekas neis [į jaują] LTR(Kp). Rasim pačią krūme stãčią, parsivešim an dviej[ų] ratų DrskD235. Kaip mergytė staklužės, aš prie vygės statùžis JD669. Nevirsk tu stačias būdamas prš. Po tam klaupęs alba stačias bylok … Tėve mūsų Vln36. ^ In arelką net stãčias (labai nori) Klt. Kas stãčias (rūpestingai) šeria, gulėdamas važiuoja; kas gulėdamas šeria, stãčias (nuolat ragindamas) važiuoja Skr. Koks tu didelis – sulig stačià varle! (iron.) Pn. Stačio du krumpliai ilgumo, pustrečio platumo LTR(Dkk). Kur dabar ma[n] eit? – Gali eit į užpakalį stãčias (piktai sakoma pakliuvusiam į bėdą žmogui) Snt. Nešik stãčias, kačei atsisėsk (apie labai visko bijantį) Arm. Laukėm gi net statì (labai laukėm) ir nesulaukėm Švnč. Aš riesiu per skietą, tai nereiks stačia šikna (stačiomis) aust (siūlai netrūkinės ir nereiks stotis jų raišioti) Mrs. Kad rankas turėtų, vagį nutvertų; kad stačias atsistotų, dangų paremtų (kelias) LTR(Sln).
stãčia n.: ^ Kap stačia, tep krečia (kaip mano, tą ir plepa) Rod.
stačiaĩ adv., stãčiai Š, LKKVII183; M: Kap prieina pilna pirkia, tai stãčiai būna žmonių Kb. Anys palinko ir parpuolė, o mes stovim stačiai BPs20,8.
2. vertikalus, negulsčias, nepakrypęs: Stačióji rašysena, stačiomis raidėmis 589. Reik siūti statė̃ms apkaklėms jupeles Trk. Kepurė stačiu pryšakiu . Apicieriai su stačiõm kepurėm nešiodavo Jnšk. Vilius užsidėdavo stačią apykaklę ir pasirišdavo šlipsį I.Simon. Iš vežimo jau sustatys stačiùs, saugojo linus Trk. Muno pėdas kėlėsi ir stovėjo stačias S.Stan. Jeigu stačiàs butelkas pastatysi, ta visus kamščius išmuš Vkš. Rogės stãčios tebestovi pastogė[je] Ėr. Padaryk teipajag lentas (tabernakului) …, kurios stačios stovės BB2Moz26,15. Į žemę sukaltų stačių̃ baslių … tvora … yra reta ir dabar mažai žinoma LKAI63. Stačióji padėtis FzŽ209. Stačiàsis nuokrypis FzŽ200. Ta tvorelė, ta stačioji, kožną girtą keravoja LTR(Rm). To[ji] skrynelė negi pakabinama, teip stačià Slm. | Tokis stãčias (be vėjo, ramus) lietulis, gražus Pls. Jas (kanapes) mirkina, vanduo kur stãčias, kur stovi Eiš.
stačiaĩ adv. K, , stãčiai; N: Žiūrėk, ar stãčiai stovi [įkaltas] kuolas Lp. Nesėdėdavai ant stalo užsigulus, turėdavai stačiaĩ sėdėt Skr. Kaip stačiaĩ (tiesiai į viršų) dūmai eina, tai prieš pagadą, o kai iš kamino gula, tai prieš lietų Upn.nenuožulniais kraštais (apie indą): Užleidinėja [sėtuves], kad būt atlašos, ba iš stačiõs negerai semt Alv.
3. tiesus, nesulinkęs, nekreivas: Da stačià, nesuslenkus Švnč. Stãčias kaip žvakė, gera in jį žiūrėt Trgn. Būdavo išlenktiniais aulais čebatai senoviški, o dabar statì Klt. Stačiosios šaknys (radices perpendiculares) LTII442. Kopūstas stãčiasis (lapinis kopūstas) I. Kap stukterė[ja]u stačiù pirštu, ėmė man piršto nagas ir užsibriezgė Kpč. Eina stačiõm kojom, kap sukaustytas Švn. ^ Gerieji atsirado – stačiom kojom į dangų eis . 4. augantis, nenupjautas, nenukirstas: Pas mus rugius pjauna prikirsmui, blaškia pri stačių̃, avižas ant pradalgių Erž. Nusiunčia grėbėjas – tos atranda visą pievą stačią Sln. Stačią žolę geriau samdyt negu pirkt šieną Kn. Supus ir vasarojus… Supus stačias, sudygs varpose, vargiai sugrąžinęs ūkininkui sėklą J.Avyž. Stãčią girią pardavė Dkš. Stãčią medį ka nukirto, tai apmokėt reikėjo Mšk. Drauge su stačiaisiais rugiais CII557. ^ Sudegė stačias ąžuolas – nė pelenų, nė anglių (žvakė) LMD(Sln). 5. pastiręs, nelankstus, neliaunas: Kartą skalbiau [žiurstą], paliko stãčias Ps. Austa [suknelė] stovi stačià, pastira, nemeili, net blauzdas sudalgo Klt. Pakulnio kelnės stãčios stovi Užp. Tas linas y[ra] stãčias, ta reik aną laužti su mintuvais Lkž. Burno[je] sausinybė, liežuvis stãčias Vdk.
stačiai adv. R, .pasišiaušęs, neprigludęs (apie plaukus): Ka čia sudeda plaukus, tad gąslu matyti – visa galva stačià stovėjo kaip ėraičio LKT87(Žr). Žila barzda, stati ūsai, jo niekam nereikia JD228. Arklys stačiù plauku Lk. Kaip šeriai plaukai, net statì stovi Klt. Plaukai stati – pasišiaušęs kap ežys Pst. Nemaža kiaulaitė, šeriai statì Vrn.nenulinkęs, nenusviręs, nenukaręs: Ausys arklio stãčios, o kalnas status J. O jūs, mano auselės, ką darėt? – Stãčios klausėmės, ar toli skalikų lojimas! Jrk49. Auselės stãčios, akelės plačios – kad uždėtų kas karūną, būčia karalaitis (d.) Slk. Višta balta stačià skiautere Jrb. Pempės turia stãtį kuodą Plšk. Dantys reti, papai statì – bus gera pati ir marti Vvs.išplėstos, išverstos (apie akis): Aš negaliu nei užmigti, nei doro sapno susapnuoti, guliu stačiom akim sp. Akim stačiõm eina pririjęs arelkos Klt. Dar nenoriu miego – mano stãčios kap zuikio akys Gs. Prašau tas jaunas mergeles kaipo paneles su stačiõm akytėm kaipo su uždegtom žvakutėm (oracija) LB274. Akys stãčios, ausys plačios JD785. Stãčios akys pelėdos JD96.
6. A.Baran žr. status 9: Baisiai stačià – nesiskaito su žodžiais Klt. Ana kaip žagaras – vis stačià in ūturkos Lb. 7. žr. status 10: Stačià kalba mūsų (miežiškėnų), striuka! Mžš. Ana labai stačiõs kalbos Lel. Pas mus šnekė stačià – nei guoguoja, nei dzūkuoja Brb. Vidutinėj (kaimas) tokis stãčias liežiuvis (kalba) Str.
stačiaĩ adv., stãčiai; N: Stãčiai sako – raudoni dobilai [ne raudonieji] Ker.
8. virtas su žieve, neluptas (apie bulves): Šiandie virsme stačių̃ bulbių, bo nuskustos jau atsibodo Vdk. Pietum išvirė stačių bulvių su barščiais Jnš. Kas čia do valgymas – stačių̃ bulbių padavė! Sdb.Lp paprastai nieko neįdėjus, neplakus iškeptas (apie kiaušinienę): Iškepė stačiõs pautienės Mrs.Ms nekramtytas (apie maistą): Stãčią [košę] prarijau ir išbėgau Trk. 9. fizinis, sunkus: Noris sviesto sukimas yra pigu ir stačiu darbu, vienok svetimose šalėse ne vienaip yra sukamas I. Pri stãčio darbo gera merga: galia skaldyti, milžti Rdn. Stačią (lauko) darbą ji padirbs, i ką, ale triobo[je] bus netinkama Rs. Nė austi, nė siūti nemoka, tik pry stãčio darbo tetinka Ll.paprastas: Tąkart stãčios raidės buvo, nebuvo tų taškelių, kablelių kaip daba Lnk.
stačiaĩ adv.: Ar nebūtų stačiaũs (geriau, tikslingiau) rašyti su nosiniais … te tiktai, kur nosinis skambesys aiškiai girdimas JDIpsl.
10. žr. status 14: Man stãčias reikalas pas jį Pn. 11. tiesioginis: Balsavimas turi būti stačias 1905,177.
◊ ant stačių̃jų stačiomis, stovėdami: Ant stačių̃jų išgėrėm Dkš.
plaukaĩ [ant galvõs] statì (stãčiūs) stója (stójasi, atsistójo, sustójo, palìko) Kp apie didelį išgąstį: Parsigandau, plaukaĩ an galvõs statì sustójo Rdn. Boba visa nutirpo, ant galvos plaukai stati stojo Žem. Jam stãčiūs plaukaĩ stójas Pbr. Atsistója plaukaĩ stãčiūs Dgč. Mun, sako, i plaukaĩ statì atsistójo Trk. Plaukaĩ statì tik palìko Žg. stačiomìs akimìs nematant: Bernas visai stačiom akimis žiūrėjo, nieką nesakydamas BsV83.
stačių̃ akių̃ tiesus, atviras: Stačių̃ akių̃ žmogus Gmž.
stãčios aũsys rūpi klausytis, dalyvauti: Užgrajino, tai jau ir aũsys stãčios Dg. Bobų visuomet aũsys stãčios Žg.
stačiaĩs dantimìs nenoromis (valgyti): Stačiaĩs dantim̃, nenora valgo Dglš.
stačià gálva
1. tiesiai žemėn: Nusitrenkiau jau smagiai – nugriuvau nuo vežimo stačià gálva Slm. Sėdėk ramiai, ba kap versiesi stačià gálva! Prn. Da mažas jis kai davės stačià gálva nuo vežimo, tai nuo to ir miksi Trgn. Stačià gálva kai davė iš pirkios [girtą]! Klt. Nuejau pjaut, tai stačià gálva (klupdama) rugiuosan Prng.
2. Tr labai greitai, galvotrūkčiais: Kad paėmiau šluotą, kad bėgo stačia galva par duris! KlK14,89(Jnš). Stačià gálva neria iš tvarto Lp. Stačià gálva apsitaisė, išlėkė pusnuogis Mžš. Kaip jis man užduos in ausį, tai mes jį stačià gálva išversim iš to dvaro (ps.) Rmš.
stačiaĩs ką́sniais Skdt, Sml; stačiù ką́sniu godžiai, nekramtant: Alkanas stačiù ką́sniu ryja Rod. Kaip iš badų ištrūkęs – ryja stačiaĩs kąsniaĩs Slk. Ryna stačiaĩs ką́sniais Slnt.
stačiaĩs pir̃štais; stačiõm rañkom nerangiai, nevikriai, nenoromis: Dirba stačiaĩs pir̃štais – bet tik iš akių Slk. Gana jau, luokmaiša! Stačiaĩs pir̃štais visur Ktk. Daro rañkom stačiõm Dglš.
stačià širdìs ima pyktis: Širdìs stačià buvo J.
su stačiaĩs nagaĩs pulti muštis: Ingi man su stačiaĩs nagaĩs, kol neduodi pinigų Arm.
su stačià širdimì (šìrdžia) įpykęs: Atlėkė jau su tokia stačià šìrdžia, primanytų – užmuštų mane! Jz.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Look at other dictionaries:

  • stačias — stãčias, stačià bdv. Stačiám, stãčiai stovėti …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • stačias miškas — statusas T sritis ekologija ir aplinkotyra apibrėžtis Miškas, skirtas padarinės medienos gavybai. atitikmenys: angl. forest stand; stand vok. Bestand, m; Waldbestand, m rus. древостой, m …   Ekologijos terminų aiškinamasis žodynas

  • stačia — stãčias, stačià bdv. Stačiám, stãčiai stovėti …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • Bestand — stačias miškas statusas T sritis ekologija ir aplinkotyra apibrėžtis Miškas, skirtas padarinės medienos gavybai. atitikmenys: angl. forest stand; stand vok. Bestand, m; Waldbestand, m rus. древостой, m …   Ekologijos terminų aiškinamasis žodynas

  • Waldbestand — stačias miškas statusas T sritis ekologija ir aplinkotyra apibrėžtis Miškas, skirtas padarinės medienos gavybai. atitikmenys: angl. forest stand; stand vok. Bestand, m; Waldbestand, m rus. древостой, m …   Ekologijos terminų aiškinamasis žodynas

  • forest stand — stačias miškas statusas T sritis ekologija ir aplinkotyra apibrėžtis Miškas, skirtas padarinės medienos gavybai. atitikmenys: angl. forest stand; stand vok. Bestand, m; Waldbestand, m rus. древостой, m …   Ekologijos terminų aiškinamasis žodynas

  • stand — stačias miškas statusas T sritis ekologija ir aplinkotyra apibrėžtis Miškas, skirtas padarinės medienos gavybai. atitikmenys: angl. forest stand; stand vok. Bestand, m; Waldbestand, m rus. древостой, m …   Ekologijos terminų aiškinamasis žodynas

  • древостой — stačias miškas statusas T sritis ekologija ir aplinkotyra apibrėžtis Miškas, skirtas padarinės medienos gavybai. atitikmenys: angl. forest stand; stand vok. Bestand, m; Waldbestand, m rus. древостой, m …   Ekologijos terminų aiškinamasis žodynas

  • status — statùs, ì adj. (4) K, Rtr, Š, KŽ; H, N, M, Amb, L 1. B222, R156,339, MŽ284,453 tiesiai ar beveik tiesiai kylantis aukštyn; pršn. nuolaidus: Per daug statùs kalnas J. Statùs kalniukas kaip nuo pečio Kdn. Juo kalnas statesnis, juo sunkiau į jo… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • gulėti — gulėti, gùli (gùlia), ėjo 1. intr. būti gulsčiam, būti išvirtusiam; ilsėtis, miegoti: Aš guliu medžių pavėsyje P.Cvir. Gulėjo jis ten, kiek gulėjęs, ir užmigo rš. Ar tu čia man dar gulėsi – kelkis! J.Jabl. Guli – gulėk, nebambėk! Pc. Jo… …   Dictionary of the Lithuanian Language